Įvažiavus gilyn į pušyną pasitinka gana tykūs namukai kas kur paskendę tarp medžių ir šen bei ten šmėžuojantys žmonės, kurie įtariai tave stebi, lyg vien savo buvimu galėtum sujaukti jų poilsį. Išlipus iš mašinos kažkur išgirsti skambančią muziką. Vedinas jos prieini pavėsinę, kurioje žavinga mergina sveikina atvykus, dalina vardinius vokelius su visa reikalinga informacija ir kviečia „registracijai“. Oplia! Ir tu jau Bliuziloje. Iškart pajunti, kad šioji ore tvyranti ramybė tik fonas, tik erdvė, kurioje jau tuoj pasklis daug energingesnė, daug jausmingesnė ir užvaldanti jėga. Paglostai šalia stalo drįbsantį, bet viską stebintį ir sveikinantį šunelį ir su šypsena keliauji savo namuko link. Pakeliui sutinki savus: vienus ir kitus ir dar nepažįstamus – visi spindi, visi laimingi ir visiems viskas gerai! O jei ir ne – to nematyti, nes problemas ir reikalus paliko kažkur pakelėje ar namuose.
Sutemus puošnesni rūbai jau ant kūno, viduje netveria džiaugsmingas atsipalaidavimas, atrodo, kad plūsta lyg vanduo švelniai užliedamas tave ir viską aplink. Jauki prietema, begalė besišypsančių žmonių, nuostabios merginos ir žavingi vaikinai… Visi elegantiškai atsipūtę jausmingai juda porose ar po vieną bliuzo ritmu. „Sveiki atvykę į Bliuzilą! Penktają bliuzo šokių stovyklą!“- visus pasveikina organizatoriai ir kviečia į sceną „Roadband“. Pasigirsta entuziastingos ovacijos ir plojimai, o užgrojus gyvai muzikai visi tarsi ištroškę neria į ją ir plaukia, sukasi, šėlsta! Žandukai rausvi, kūnai įkaitę, poros bendrauja judesiais kuriuos jiems atneša muzika. Fone girdisi pokalbiai lydimi juoko ar energingo „Į sveikatą!“. Nakties šėlionėmis mėgaujasi kas kiek tveria, kas kiek nori ir kam kiek reikia, o tuomet šiek tiek pailsėjus kyla naujai dienai.
Šeštadienį saulytė pasitinka maloniai šildydama ir ragindama mėgautis kiekviena sekunde. Per miškelį traukia bliuzistai, mat į pamokas eina. Nori visi iki vakaro pasisemti naujų idėjų, išmokti figūrų, judesiukų, kad kuo smagiau būtų, kad kuo geriau pašokdintų ir pasišoktų. Visi noriai mokosi, stengiasi, bet nepamiršta svarbiausio – atsipalaidavimo. Juk tai bliuzas. Tai jausmas.
Atsipalaidavimą padidina maistas, apie kurį nereikia sukti galvos – ateini, atsisėdi, pavalgai ir toliau eini! Visiškai paprasta ir be galo malonu. Pasisotinę kas į ežeriuką, kas poguliuko, kas pabendrauti ar dar užvalgyti. Laisvas laikas toks reikalingas ir naudingas, juk prieš vakarą norisi atgauti jėgas. Pailsėjus vėl gražinimasis, ruošimasis, kad ir išorė spindėtų taip, kaip vidus.
Saulutei pasislėpus spindintys žmonės vėl susirenka į tą pačią salę ir vėl mėgaujasi vienas kitu, muzika, judesiu. Šį vakarą atmosfera panaši savo karštumu, jausmingumu ir džiugesiu, bet kitokia, nes tai didysis vakarėlis, tai vainikuojančios linksmybės, o dar kai kuriems viduje virpa jauduliukas, nes gi mat konkurse tuoj dalyvaus ar rodys savąjį pastatytą šokį. Kai kurie šokėjai pasirodo yra ne tik šokėjai, bet ir muzikantai, tad keliems iš jų susibūrus gimsta fantastiška improvizuota bliuzo grupė, kuri pavergia visus susirinkusius ir dovanoja jiems kalną pozityvių emocijų ir nuostabios bliuzo muzikos kuri persmelkia kiekvieną žmogų, daiktą ir turbūt net aplink augančius medžius bei kai kuriuos iš tų įtariai žvelgusių asmenų stovyklos pradžioje. Poilsiaukit savose lovelėse, o mes suksimės šokių aikštelėje ir įnešim šiek tiek sumaišties į Jūsų ramybę.
Aaa! Klykimas, spiegimas, šūksniai, plojimai, švilpimas! Taip, tai konkursų nuotaika, kurie praeina be galo smagiai ir tikrai garsiai. Kur kas garsiau net ir už gyvą muziką. Pasirodymų nuotaika kiek kitokia – jausmingi aiktelėjimai, subtilūs pasigėrėjimo garsai ir užgniaužto kvapo tyla. Pasirodymai priimami labai šiltai ir jaukiai. Turbūt dėl to, kad yra to verti. Išbandę savo jėgas, parodę vieni kitiems šokių gabumus visi iki galo atsipalaiduoja ir kiekvienas savo būdu toliau nardo bliuzo erdvėje. Šią naktį tikrai kažkiek ilgiau nei praėjusią, na bent šiek tiek, ar daug ilgiau. Švinta. Nemažai šokėjų sulaukia aušros ir atidavę visas jėgas, atgaudinėdami kvapą traukia nusnausti prieš likusias kelias sekmadienio pamokas. Daugumai sekmadienio rytas sunkokas, tingokas, bet puiki nuotaika yra viskas ko reikia norint iki galo pasimėgauti stovykla. Tad ir pasimėgaujam! Šauniai atlaikom pamokas ir dėkingumo bei pasitenkinimo pilni ruošiamės išvykimui. Ką? Viskas? Jau išvažiuoti? O ne… Ir vėl viskas prabėgo taip greitai, kad regis liko tik kaip nuostabus sapnas, kuris pabudus pirmadienio rytą dar vis persmelkęs iki gilumos. Bliuzą jauti kiekvienoje kūno kertelėje. Nusišypsai ir pagalvoji „Ech, buvo nuostabu“.
Aut. Miglė Smailytė
